Lietuvoje vis dar mažai žinoma apie buvusių Klaipėdos krašto gyventojų, ypač vokiečių kilmės, priverstinį pasitraukimą iš gimtinės baigiantis II pasauliniam karui ir jų tolesnį gyvenimą. Viena iš organizacijų, į kurias siekdami praskaidrinti nelengvą pokario metų ir vėlesnį gyvenimą būrėsi memelenderiai, buvo AdM draugija, kartais dar įvardinama darbo grupe ar sąjunga. Bėgant metams, ši draugija padėjo likimo draugams, tautiečiams ieškoti jų karo metu dingusių artimųjų, kartu sprendė įvairias socialines problemas, kaupė savo archyvą, kuriame rinko įvairią su Klaipėdos kraštu ir Rytų Prūsija susijusią medžiagą. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę ir atsiradus galimybei memelenderiams atvykti į gimtinę, draugija pradėjo organizuoti įvairią pagalbą krašto gyventojams ir įstaigoms, sovietmečiu nukentėjusioms evangelikų liuteronų bažnyčioms. 2011 m. spalio 5 d. draugijos archyvas ilgalaikei panaudai perduotas Klaipėdos apskrities viešajai I. Simonaitytės bibliotekai.
Kalbant apie draugiją, negalima nepaminėti ir dviejų šiandien Klaipėdos krašte veikiančių organizacijų – Klaipėdos vokiečių bendrijos ir Šilutės rajono vokiečių kilmės gyventojų bendrijos „Heide“.
II pasaulinis karas: pasitraukimas
Antrasis pasaulinis karas Klaipėdai turėjo skaudžių padarinių. Pats miestas buvo beveik sugriautas. 1944 m. antroje pusėje artėjant frontui iš Rytų, tuometė Vokietijos karinė vadovybė paskelbė Memelio ir viso krašto gyventojų evakuaciją. Skaičiuojama, kad trauktis buvo priversti apie 130 tūkst. gyventojų. Dalis jų (virš 60 tūkst.) po ilgos kelionės įsikūrė Vakarų Vokietijoje neturėdami galimybių sugrįžti į gimtinę.
Erika Janzen-Rock ir pirmieji susitikimai
Praėjus kiek daugiau nei metams po Klaipėdos krašto evakuacijos 1944 m. spalį ir pusmečiui nuo II pasaulinio karo pabaigos, 1945 m. lapkričio 1 d. Erika Janzen-Rock vis dar griuvėsių pilname Hamburge organizavo pirmąjį buvusių Klaipėdos krašto gyventojų – memelenderių susitikimą. Hamburgas – Šiaurės Vokietijos miestas, šiuo metu tai antrasis pagal dydį uostas Europoje ir didžiausias Vokietijos jūrų uostas. Karo metu jis patyrė vieną stipriausių bombardavimų, buvo sugriauta apie 60 proc. gyvenamųjų namų, žuvo apie 55 tūkst. žmonių.
E. Janzen-Rock gimė 1922 m. rugpjūčio 5 d. tuomečiame Memelyje, čia lankė licėjų, vėliau studijavo Karaliaučiuje. Dar 1945 m. vasarą ši 23 metų mergina pradėjo rinkti savo kraštiečių, dėl karo audrų atsidūrusių Vakarų Vokietijoje, adresus. Po keleto mėnesių ji suorganizavo šių žmonių susitikimą, į kurį susirinko apie 100 asmenų. Tai vyko vis dar tebegaliojant susirinkimų draudimui pokario Vokietijoje. Šio susitikimo sėkmė paskatino E. Janzen-Rock toliau tęsti savo veiklą ir įgyvendinti sumanymus. Gruodžio mėnesį kartu švęstos ir pirmos pokarinės Kalėdos.
Nepaisant tebesitęsiančių pokario sunkumų – pinigų trūkumo ir sausakimšų traukinių, kurie buvo pagrindinė susisiekimo priemonė, – memelenderiai iš visos Vakarų Vokietijos vykdavo į rengiamus susitikimus. Susirinkti kartu skatino ir galimybė rasti dingusius artimuosius, draugus, sutikti ilgai nematytus pažįstamus ar bendradarbius. Taip pat išeivius vienijo iškylantys socialiniai sunkumai, bendra pabėgėlių patirtis ir problemos, į kurias žiniasklaida atkreipdavo mažai dėmesio.
Viena pirmųjų ir svarbiausių E. Janzen-Rock minčių – surinkti buvusių krašto gyventojų adresus, kad būtų įmanoma surasti pasimetusius artimuosius, o vėliau palaikyti ryšius tarp karo išblaškytų kraštiečių. Šie duomenys vėliau tapo AdM kraštiečių draugijos kartotekos pagrindu. Kitais metais, 1946 m., E. Janzen‒Rock turėjo surinkusi dviejų puslapių apimties sąrašą, dar po metų jis padvigubėjo. Reikia atsiminti, jog šis duomenų rinkimas vyko pokario Vokietijoje, kada trūko ne tik ryšio priemonių, bet ir popieriaus. Toks darbas reikalavo ne tik atkaklumo ir atsakomybės, tačiau ir drąsos.
1948 m. vasarį E. Janzen-Rock pavyko gauti britų (Hamburgas buvo Jungtinės Karalystės administruotoje pokarinės Vokietijos zonoje) karinės vadovybės leidimą steigti kraštiečių sąjungą. Tuo metu moteris jau buvo išleidusi keletą aplinkraščių ir brošiūrą „Mein Memelland“.
AdM įkūrimas
Praėjus trejiems metams nuo pirmojo memelenderių susirinkimo, 1948 m. rugpjūčio 24 d. Hamburge vyko susitikimas, į kurį susirinko beveik 3 tūkst. buvusių Klaipėdos krašto gyventojų. Į šį susitikimą vykta ne tik norint vėl surasti dingusiuosius ar pasimatyti su išsibarsčiusiais po Vakarų Vokietiją artimaisiais ar kraštiečiais. Tada E. Janzen-Rock jau turėjo surinkusi apie 20 tūkst. asmenų duomenų.
Susirinkime siekiant stiprinti bendruomeniškumo jausmą, palengvinti įvairių klausimų ir problemų sprendimą, 1948 m. rugpjūčio 24 d. įkurta Arbeitsgemeinschaft der Memelländer (nuo 1967 m. pavadinimas – Arbeitsgemeinschaft der Memellandkreise e.V.) draugija, vienijusi kraštiečius. Tai buvo padaryta ne be E. Janzen-Rock trejus metus trukusio darbo rezultatų.
Draugijos pirmininku tapo Otomaras Šreiberis (Ottomar Schreiber), kuris tada buvo valstybės sekretoriumi. Dar 6 asmenys, tarp kurių ir pati E. Janzen-Rock, buvo išrinkti patikėtiniais. Po kiek daugiau nei pusmečio, 1949 m. gegužę buvo sudaryta draugijos taryba. Išsipildė jaunos moters viltys ir pamažu visoje Vakarų Vokietijoje, pradedant šiaurine jos dalimi – Hamburgu, Kyliu, Oldenburgu, Hanoveriu, pradėjo kurtis vietinės memelenderių grupės. 1948 m. spalio 3 d. O. Šreiberis įkūrė „Landmannschaft Otspreussen“ (Rytų Prūsijos draugiją). AdM draugija tapo šios organizacijos dalimi, tačiau išlaikė savarankiškas teises. Praėjus kiek daugiau nei metams iniciatorė E. Janzen-Rock pasitraukė iš aktyvios draugijos veiklos, tačiau toliau tęsė su memelenderiais susijusius darbus.
Manheimas – memelenderių globėjas
1952 m. rugpjūčio 2–3 d. vyko 700 metų Klaipėdos miesto jubiliejaus minėjimas Hamburge, kuriame dalyvavo apie 15 tūkst. memelenderių. Į šį minėjimą buvo pakviesta ir Manheimo miesto savivaldybė.
Praėjus keletui savaičių, laikraščio „Memeler Dampfboot“ leidėjas Frydrichas Vilhelmas Zybertas (Friedrich Wilhelm Siebert) ir šio laikraščio redaktorius Heinrichas A. Kuršatas (Heinrich A. Kurschat) kreipėsi ir į Manheimo miestą dėl Globos atnaujinimo. Manheimo miesto vyriausiojo burmistro Hermano Heimericho (Hermann Heimerich) dėka buvo pasiekta, kad 1953 m. kovo 10 d. Manheimo miesto taryba pritartų Globos sutarties atnaujinimui. Kartu Globos sutartis buvo išplėsta ir į interesų lauką pateko ne tik Klaipėdos miestas, bet ir Klaipėdos, Šilutės ir Pagėgių apskritys. 1953 m. rugpjūčio 2 d. pirmojo visuotinio memelenderių susitikimo metu Globos sutarties dokumentas buvo įteiktas Richardui Mejerui (Richard Meyer).
Po Globos sutarties atnaujimo Manheime buvo įsteigtas Klaipėdos krašto biuras, kuriam vadovavo Richardas Šteinvenderis (Richard Steinwender), vėliau Vilhelmas Preusas (Wilhelm Preuss). Manheimo miesto archyve buvo įkurtas Klaipėdos krašto skyrius, kuriame kaupiama įvairi medžiaga – literatūra, dokumentai, periodiniai leidiniai, filmai, iliustracijos ir kt. Tuo pačiu metu Reiso (Reiss-Museum) muziejus pradėjo kaupti įvairią su Klaipėda ir Klaipėdos kraštu susijusią medžiagą.
„Memeler Dampfboot“ kaip draugijos gyvybingumo įrodymas
1849 m. Memelyje įkurtas laikraštis „Memeler Dampfboot“, nuo 1948 m. leidžiamas Vokietijoje, yra oficialus draugijos periodinis leidinys.
1849 m. Augustas Hermanas Štobė (August Hermann Stobbe) išleido pirmąjį laikraščio „Memeler Dampfboot“ numerį, kurio pavadinimas pasiskolintas iš tuo metu ėjusio „Danziger Dampfboot“. Netrukus šalia politinių žinių laikraštyje atsirado vietinės informacijos, taip pat meno ir teatro kritikos skiltys, 1850 m. laikraštis išeidavo tris kartus per savaitę. Nuo 1872 m. Frydrichui Vilhelmui Zybertui (Friedrich Wilhelm Siebert) nupirkus spaustuvę, „Memeler Dampfboot“ pradėtas leisti kasdien. 1944 m. spalio 8 d. Klaipėdoje (Memel) buvo išleistas paskutinis „Memeler Dampfboot“ numeris. Iki 1945 m. vasario jis ėjo Rytų Prūsijoje – Šventapilėje (Heiligenbeil). 1948–49 m. Vokietijoje pradėtas leisti pavadinimu „Memeler Rundbrief“, nuo 1950 m. laikraštis susigrąžino pavadinimą „Memeler Dampfboot“.
1983 m. mirusio savininko F. W. Sieberto pageidavimu laikraščio leidyba perėjo AdM. Leidinyje skelbiama įvairi su draugijos veikla susijusi informacija, pranešama apie būsimus renginius ir susitikimus, publikuojami memelenderių atsiminimai, sveikinami jubiliatai, spausdinami pranešimai apie mirtį.
Veikla iki 1990 m.
Draugijos centras buvo Hamburgas ir dėl čia prasidėjusios veiklos, ir dėl patogios geografinės padėties, nors memelenderiai įvairias laikotarpiais rinkosi Bremene, Flensburge, Liubeke. Nusistovėjo tradicija kas dvejus metus rengti Manheime visuotinius draugijos narių susitikimus. Juose aptariami einamieji reikalai, skaitomi pranešimai. Vėliau susiklostė tradicija šiuose susitikimuose rengti literatūrinius - muzikinius vakarus. Kituose Vokietijos miestuose taip pat vykdavo regioniniai susitikimai.
XX a. II pusėje draugija įsteigė specialų biurą, kuriame teikė patarimus ir pagalbą ieškantiems per karą pasimetusių artimųjų, taip pat tvarkantis dokumentus tautybės patvirtinimui. Draugija šiose paieškose bendradarbiavo su Vokietijos Raudonuoju kryžiumi. Be to padėjo išeiviams iš buvusio krašto ieškant būsto ar pildant dokumentus pašalpoms. Spręsti šioms problemoms labai pagelbėjo toliau pildoma kartoteka – 1950 m. joje buvo 30 tūkst. įrašų (įskaičiuojant jau mirusius ar grįžusius į tėvynę asmenis). Trečdalį kartotekos sudarė asmenys iš Memelio (Klaipėdos) – taigi maždaug penktadalis ikikarinio gyventojų skaičiaus. Likę kiti 20 tūkst. – į kartoteką įtraukti buvę krašto gyventojai. Draugija aktyviai kvietė dalyvauti pildant kartoteką ir siųsti žinomus šeimos narių, artimųjų, kaimynų, draugų ar tiesiog bet kokių krašto žmonių duomenis nepaisant, ar jie gyvi ir kokia jų gyvenamoji vieta.
Draugijos nariai rengė ir leido kraštotyrinius leidinius, pvz., M. Szameitat „Bibliographie des Memellandes“, G. Willoweit „Die Wirtschaftsgeschichte des Memelgebiets“, H. Fuchs „Die Bewohner der Kurischen Nehrung im Spiegel ihrer Sagen“. Draugija aktyviai dirbo su memelenderių jaunimu, organizuodavo vasaros stovyklas. Buvusius kraštiečius vienijo ir sportas – išeiviai būrėsi į lengvaatlečių, futbolininkų, irkluotojų, buriuotojų klubus.
1961 m. Manheime, Reino pakrantėje, pastatytas paminklinis Memelio akmuo (skulptorius Gerdas Dehofas (Gerd Dehof). 1983 m. šalia Memelio akmens pasodintas ąžuolas. Prie akmens per kraštiečių susitikimus vykdavo įvairūs renginiai.
Einant metams, keitėsi draugijos pirmininkai, tarybos sudėtys ir vietos bendruomenių nariai.
AdM pirmininkai:
Richardas Mejeris (Richard Meyer) (1949 V 30 – 1965 IX 25)
Georgas Grentzas (Georg Grentz) (1965 IX 25 – 1969 IX 13)
Herbertas Proisas (Herbert Preuß) (1969 IX 13 – 1989 IX 22)
Uvė Jurgštys (Uwe Jugsties) (nuo 1989 IX 22)
Taip pat buvo renkami atskirų apskričių atstovai – Klaipėdos miesto, Klaipėdos krašto, Šilutės bei Pagėgių.
Veikla Lietuvoje po 1990 m.
Pirmieji bandymai kurti ryšius su buvusiu artimu kraštu ir jo gyventojais atsirado dar 1987 m. Po 1990 m., Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, tapo daug lengviau bendrauti, taip pat ieškoti oficialių kontaktų.
Po sovietinės okupacijos atsigauti bandančiam kraštui draugija aktyviai teikė humanitarinę pagalbą įvairiais buities daiktais, maisto produktais, vaistais ir medicinine įranga. Pirmoji siunta kraštą pasiekė 1991 m. gale, šias siuntas padėjo gabenti draugijos pirmininko pavaduotojas Haincas Opermanas (Heinz Oppermann). Draugija taip pat finansiškai prisidėjo prie krašto evangelikų liuteronų bažnyčių, kurios sovietiniais metais buvo itin apleistos, pastatų atnaujinimo.
Kai kurie draugijos nariai dalyvavo ir sąjungos „Ännchen von Tharau e.V.“ veikloje, taip prisidėdami prie S. Dachui atminti skulptūros „Taravos Anikė“ atstatymo ar atminimo lentų karališkajai Prūsijos šeimai ir astronomui F. V. Argelanderiui įrengimo.
Akmuo Skulptūrų parke.1820 m. įkurtos miesto kapinės, po Antrojo pasaulinio karo buvo apleistos, o XX a. 8 deš. sunaikintos jų vietoje įkuriant Skulptūrų parką. Siekiant įamžinti šiose kapinėse iki 1944 m. rudens palaidotų miestiečių atminimą, 1992 m. liepos 31 d. atidengtas akmuo, kurio pastatymą inicijavo AdM draugija.
Atsisveikinimas su Tėvyne. 2002 m. vasarą prie miesto geležinkelio stoties AdM draugijos lėšomis ir pirmininko Uvės Jurgščio (Uwe Jurgsties) iniciatyva pastatyta skulptūra ''Atsisveikinimas su Tėvyne''. Skulptūra įkūnija Rytų Prūsijos gyventojų pasitraukimą iš gimtinės, prasidėjusį 1944 metais. Autoriai – skulptoriai Leo ir Renatė Janišovskiai (Janischowski) iš Štainfurto, o pats kūrinys – kraštiečių dovana gimtajam miestui jubiliejaus proga.
Draugijos archyvas
Archyvo užuomazgos atsirado dar pirmuose kraštiečių susirinkimuose – kai susitikę išeiviai ne tik dalydavosi prisiminimais apie prarastą Tėvynę, bet ir skaitė tekstinius pranešimus, kuriuos paįvairindavo skaidrės. Po draugijos įkūrimo 1948 m. ir Klaipėdos globos sutarties atnaujinimo 1953 m. draugijos archyvas buvo kaupiamas Manheimo miesto archyve. Taip pat medžiaga kaupta ir Mahneimo muziejuje. Pirmosios archyve atsirado skaidrės, fotonuotraukos ir tekstinė medžiaga, susijusi su memelenderių Tėvyne.
Per ilgus draugijos veiklos metus ne kartą buvo keičiama archyvo saugojimo vieta ir tvarkytojas – jis buvo saugomas Hamburge (E. Janzen-Rock), Hildesheime (G. Grentz), Flensburge (H. Preuß), Maince (G. Willoweit), Klopenburge (H. Berger), Monheime prie Reino (G. Pietsch), Oldenburge. Į archyvą buvo įjungtos ir asmeninės kolekcijos (M. Szameitat, W. Buttkeireit, W. Kwauka, G. Willoweit, W. Hilpert, H. Berger ir kt.).
2011 m. spalio 5 d. archyvas ilgalaikei panaudai perduotas Klaipėdos apskrities viešajai I. Simonaitytės bibliotekai. Archyvas nuolat papildomas įvairia iš Vokietijos atkeliaujančia medžiaga. 2017 m. balandžio 24 d. AdM draugija bibliotekai perdavė unikalias istorines regalijas – Memelio šaulių gildijos karaliaus sidabro grandines, juostą bei Priekulės evangelikų liuteronų bažnyčios taurę. Per karą išvežtos iš Klaipėdos krašto pastaruoju metu šios vertybės buvo saugomos Liuneburgo muziejuje Vokietijoje.
Apie archyvą plačiau: AdM archyvas
Dabartis
Šiuo metu draugija vienija išeivius bei jų palikuonis iš keturių buvusių Klaipėdos regionų – Klaipėdos miesto, Klaipėdos apskrities, Šilutės ir Pagėgių. Joje yra apie 2500 narių.
Draugiją sudaro: 7 vietos grupės – Berlyne, Bremene, Dortmunde, Diuseldorfe, Kelne, Manheime ir Viesmare; 3 vietos bendruomenės; 1 bažnytinė bendruomenė. Nuolat rengiami draugijos narių susitikimai įvairiose Vokietijos vietose.
Dabartinis draugijos pirmininkas – Uwe Jurgsties.
Šiuo metu vis dar pildoma Hedesheime (Vokietijoje) saugoma 1945 m. E. Janzen-Rock pradėta buvusių Klaipėdos krašto gyventojų kartoteka, kurioje daugiau kaip 45 tūkst. kortelių.
Dabartis
Šiuo metu draugija vienija išeivius bei jų palikuonis iš keturių buvusių Klaipėdos regionų – Klaipėdos miesto, Klaipėdos apskrities, Šilutės ir Pagėgių. Joje yra apie 2500 narių.
Draugiją sudaro: 7 vietos grupės – Berlyne, Bremene, Dortmunde, Diuseldorfe, Kelne, Manheime ir Viesmare; 3 vietos bendruomenės; 1 bažnytinė bendruomenė. Nuolat rengiami draugijos narių susitikimai įvairiose Vokietijos vietose.
Dabartinis draugijos pirmininkas – Uwe Jurgsties.
Šiuo metu vis dar pildoma Hedesheime (Vokietijoje) saugoma 1945 m. E. Janzen-Rock pradėta buvusių Klaipėdos krašto gyventojų kartoteka, kurioje daugiau kaip 45 tūkst. kortelių.
Klaipėdos vokiečių ir Šilutės „Heide“ bendrijos
Klaipėdos vokiečių bendrija įkurta kaip savarankiška organizacija 1989 m. memelenderių, likusių gyventi Klaipėdos krašte. Šiuo metu joje yra apie 400 narių. Klaipėdos savivaldybė 1992 m. bendrijai perdavė pastatą, kuris renovuotas ir 1996 m. spalio 8 d. jame atidaryti S. Dacho namai. Dabar tai – Klaipėdos vokiečių bendrijos narių susitikimų ir kultūros centras. Čia rengiami įvairūs renginiai, organizuojami vokiečių kalbos kursai, veikia vokiškos literatūros biblioteka. Repetuoja ir koncertuoja bendrijos narių choras, H. Zudermanno gimnazijoje kasmet rengiami tradiciniai Kalėdų ir Velykų švenčių renginiai, puoselėjamos tradicijos. Šiose patalpose buvo leidžiamas dvikalbis laikraštis „Vokiečių žinios Lietuvoje“, Vokiečių kultūros dienų metu demonstruojami filmai. Kadangi AdM taip pat yra Klaipėdos krašto gyventojus vienijanti organizacija, tik gyvenančių Vokietijoje, tad tarp abiejų organizacijų yra puoselėjami glaudūs bendradarbiavimo ryšiai. AdM ilgus metus rėmė Klaipėdos vokiečių bendriją materialiai, t. y. daliniu finansavimu prisidėdavo prie bendrijos kultūrinės veiklos. 1992 metais Klaipėdos vokiečių bendrijos iniciatyva mieste buvo įkurta vokiečių tautinės mažumos mokykla, kuri išaugo iki gimnazijos. Tai Hermano Zudermano gimnazija. AdM draugija pastaruosius kelerius metus remia mokykloje steigiamų naujų pirmųjų klasių kabinetų įrengimą bei kai kuriuos mokyklos ansamblio koncertus. Dabartinis draugijos pirmininkas – Klaus Peter Paul Grudzinskas, garbės pirmininkė – Magdalena Piklaps.
Šilutės rajono vokiečių kilmės gyventojų bendrija „Heide“ įregistruota 1992 m., nors mintis ją kurti atsirado 1991 m. pavasarį, įvykus pirmajam susirinkimui. Bendrijos tikslas – supažindinti su vokiečių kultūra ir tradicijomis, skatinti vokiečių ir lietuvių susitikimus bei bendradarbiavimą. Po metų buvo įkurtas bendrijos choras, 1996 m. atidaryti bendrijos namai, o vėliau ir biblioteka. Bendrija organizuoja narių susitikimus, kultūros renginius, puoselėja tradicijas, organizuoja vokiečių kalbos kursus. Dabartinė draugijos pirmininkė – Gerlinda Stungurienė.
Parodą rengė: Viktorija Karalienė
Kraštotyros ir skaitmeninimo skyrius
Vertė: Rasa Miuller
Web sprendimas: Marius Apulskis
Šaltiniai: AdM archyvas, Manheimo miesto archyvas - Marchivum, "Memeler Dampfboot", "Das Ostpreußenblatt"
