Biblioteka turi du išskirtinius kiemelius. Juose labai daug meno kūrinių ir jaukių poilsio vietų, čia vyksta įvairūs renginiai: poezijos vakarai, koncertai, performansai, o vasarą įsikuria lauko skaitykla. Žiemos metu tradiciškai, drauge su partneriais ir bendruomenėmis, įrengiamas Kalėdų eglučių kiemelis.
2018 metais buvo atidengtas Ievos Simonaitytės suolelis. Juozo Šikšnelio idėją kūnu pavertė dailininkas Romas Klimavičius. Suolelį mecenavo UAB Pamario restauratorius vadovas Aldas Kliukas. Suolelį puošia I. Simonaitytės žodžiai: „Paskutinio taško niekada nepadėsiu“.
Kiemelyje taip pat eksponuojamos Jono Virbausko skulptūros Gyvūnėliai ir kūrėjas.
Saulės laikrodžio-kalendoriaus Laiko knyga veikimo principas toks pat paprastas ir tobulas kaip pati Visata. Nuo gnomono – trikampės formos rodyklės, lygiagrečios Žemės ašiai, Saulės spindulių šešėlis krenta ant kadrano – skalės, kuri yra stati pietų-šiaurės ir lygiagreti rytų-vakarų kryptims. Ties kuria valandų padala yra šešėlis – tokia Saulės valanda yra šioje vietoje.
Neklystanti Saulė parodo ir kalendorinį gamtos laiką, praneša apie vasaros ir žiemos saulėgrįžas bei pavasario ir rudens lygiadienius. Vidurdienį, kai Saulės spindulys sustoja ties XII valanda, jo šešėlio ilgis nurodo, kokiame Zodiako ženkle esame bei koks dabar metų laikas. Kalendorinės žymos išdėstytos ant vertikalios linijos po gnomonu.
Kompozicijos Laiko knyga kūrėjai: iniciatorius Juozas Šikšnelis, mecenatas UAB Pamario restauratorius, autoriai Romas Klimavičius ir Romualdas Martinkus.
Vinintelis pasaulyje
2013 m. bibliotekos Saulės laikrodžio kiemelyje atidengtas vienintelis pasaulyje paminklas kalbai.
Paminklą sudaro į granito plokštę įmontuotas bronzinis bareljefas su užrašu: „Praeivi, penkios baltų šeimos kalbos jau mirė, po tavo kojomis išnykę lietuvių kalbos žodžiai. Atmink ir gerbk savo kalbą“. Toliau, take į biblioteką granitinės trinkelės, ant kurių iškalti prof. Danguolės Mikulėnienės surinkti išnykę lietuvių kalbos žodžiai.
Idėja įamžinti mirusius žodžius kilo rašytojams Vytautui Čepui ir Juozui Šikšneliui – Lietuvių kalbos gynimo draugijos įkūrimo iniciatoriams. Rašytojai pasitelkę skulptorių Algirdą Bosą ir kalbininkę prof. dr. Danguolę Mikulėnienę, sumanė, jog prasmingiausias paminklas ne pačius geriausius laikus išgyvenančiai gimtajai kalbai būtų įamžinti mirusius lietuvių kalbos žodžius, kaip įspėjimą visiems mums, kad kalba pamažu traukiasi, laidodama nuostabaus grožio lietuviškus žodžius, nes jie ne svetimųjų, bet mūsų, lietuvių valia, yra keičiami į dirbtinius ar net sintetinius svetimžodžius.
Paminklas sukurtas globėjų lėšomis, kurias aukojo AB Klaipėdos energija, AB Limarko laivininkystės kompanija, AB Klasco, AB Klaipėdos mediena, AB Klaipėdos vanduo, Rotary klubas Aiditė, AB Klaipėdos kartonas, AB Smiltynės perkėla, A. ir D. Bosų šeima, UAB Hidrostatyba ir kt.
Pagrindiniai paminklo kalbai globėjai
- AB Klaipėdos energija Generalinis direktorius Vytautas Valutis
- AB Limarko laivininkystės kompanija Valdybos pirmininkas Vytautas Lygnugaris
- AB Klasco Generalinis direktorius Audrius Pauža
- AB Klaipėdos Kartonas Generalinis direktorius Arūnas Pasvenskas
- UAB Vakarų medienos grupė Valdybos pirmininkas Sigitas Paulauskas.
- AB Smiltynės perkėla Generalinis direktorius Darius Butvydas
Paminklo kalbai globėjai
- VĮ Klaipėdos regiono keliai Direktorius Petras Kaučikas
- UAB Fortum Klaipėda Direktorius Juozas Doniela
Paminklo kalbai žodžių globėjai
- Antanas Bosas žodžio Verkšnaitis globėjas,
- Daina Bosas žodžio Bukštinas globėja
- Magdalena Bosaitė žodžio Deivilas globėja
- Rotary klubas Aiditė žodžio Augyvė globėjas
- AB Klaipėdos vanduo Generalinis direktorius Leonas Makūnas žodžio Varvas globėjas
- Saulius Jokužys žodžio Delka globėjas
- UAB Klaipėdos mėsinė Generalinis direktorius Gintaras Valančius žodžio Daras globėjas
- Prekevičių šeima žodžio Atlėšys globėja
2018 m. į žmę įleistalaiko kapsulė, pažyminti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Kapsulėje akcijos Palik žinutę sekančio šimtmečio žmonėms įrašai. Visą mėnesį į biblioteką rinkosi žmonės, kad parašytų savo mintis ir palinkėjimus 2118 m. gyventojams, surinkta 100 žinučių.
Visi įrašai yra saviti, juose atsiskleidžia žmonių viltys, kad po šimto metų lietuviai ir toliau mylės savo gimtąją žemę, kalbą, tradicijas. Galima aptikti ir žinučių, kurias paliko iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Australijos, Indonezijos atvykę čia mokytis studentai, jie žinutėse džiaugiasi biblioteka ir joje dirbančiais bibliotekos darbuotojais, taip pat negaili pagyrų Lietuvai.
Žinutes rašė ir įvairaus amžiaus vaikai, jie ne tik išreiškė meilę Lietuvai, bet ir viliasi gyventi dar šimtą metų. Prie žinučių buvo galima palikti ir savo pirštų antspaudus.
